Išvestinės finansinės priemonės dažniausiai naudojamos rizikos draudimo fondų arbitražo, spekuliacijos ar apsidraudimo tikslams. Jei mes lygintume rizikos draudimo fondus su investiciniais fondais, akivaizdu, kad jie turi tą patį bruožą – investavimui naudojami klientų pinigai. Priešingai nei investiciniai fondai rizikos draudimo fondai viešai nesiūlo savo vertybinių popierių ir priima lėšas tik iš finansiškai stabilių asmenų. Rizikos draudimo fondai turi daugiau laisvės, nes jie nėra labai griežtai reguliuojami reikalaujant, kad nebūtų trumpalaikių prekybinių pozicijų, finansinio sverto apribojimų ir t.t. Žinoma, šios sąlygos yra naudojamos kuriant naujas labai sudėtingas investavimo strategijas. Vis dėlto sėkmės mokesčiai rizikos draudimo fondams yra pakankamai dideli: maždaug 1 - 2% nuo investuojamos sumos plius 20- 30% nuo pelno. Šiuo metu rizikos draudimo fondai turi apie $ 1trillijoną investicijų visame pasaulyje. Siekiant nustatyti spekuliacinio ar arbitražo pobūdžio pozicijas, rizikos draudimo fondų valdytojų naudoja išvestines finansines priemones tam tikrom investavimo strategijoms. Šios strategijos susideda iš:
1) Rizikos vertinimo
2) Pasirinkimo tarp priimtinų ir draudžiamų rizikų
3) Mechanizmo nepriimtinoms rizikoms valdyti
Yra keletas skirtingų strategijų nuolatos naudojamų fondų valdytojų :
1) Investicijos į besivystančias rinkas: ieškoti besivystančių šalių ar įmonių ir investuoti į jų skolas ar nuosavybes.
2) Nuvertėję vertybiniai popieriai: ieškoti įmonių, kurios yra arti bankroto ir pirkti jų vertybinius popierius.
3) Ilgalaikis/trumpalaikis kapitalas: ieškoti vertybinių popierių, laikomų nuvertėjusiais, tuo pat metu greitai parduoti tuos, kurie yra pervertinti tokiu būdu, kad poveikis visai rinkos tendencijai nebūtų didelis.
4) Pasaulinis makro: vykdyti sandorius, kurie atspindi tam tikras makroekonomines tendencijas.
5) Susijungimų arbitražas: prekyba po susijungimo ar įsigijimo skelbiama taip, kad pelnas skaičiuojamas tik tada, jeigu sandoris yra patvirtintas.
6) Konvertuojamas arbitražas: fondo valdytojas prekiauja ilgomis pozicijomis konvertuojamais vertybiniais popieriais ir trumpomis pozicijomis pagrindinėmis nuosavybės priemonėmis.
