2010 metų pabaigoje JAV buvo sukrėsta vieno iš sudėtingiausių ir didžiausių bankrotų per visą istoriją. Enron kompanija buvo viena iš sėkmingiausių ir stambiausių energijos prekiautojų pasaulyje. Likus kelioms dienoms iki bankroto, Enron turėjo investicinį vertinimą: Baa3 pagal Moody ir BBB- pagal S & P. 1985, Enron kompanija buvo įkurta Kenneth Lay, kuris inicijavo dviejų gamtinių dujų vamzdynų įmonių susijungimą – Hiustono ir InterNorth. Vėliau Kenneth Lay pasiūlė pradėti diskusijas parduodant elektros energiją rinkos kainomis. Netrukus, JAV Kongresas patvirtino teisės aktus, kurie nebereguliavo energijos pardavimo kainų. Tai lėmė, kad prekybininkai tokie kaip Enron galėjo parduoti energiją didesnėmis kainomis nei iki tol. 1992, Enron tapo didžiausiu gamtinių dujų pardavėju Šiaurės Amerikoje. Kadangi ši alternatyvi investicijų valdymo bendrovė augo, tuo pačiu buvo didinamos investicijos į - naftos, dujų ir elektros energijos gavybos platformas, dujų vamzdynus ir t.t. Enron akcijų vertė rinkoje išaugo 311% nuo 1990 pradžios iki 1998 metų pabaigos. 2000 metų pabaigoje, akcijų kaina pasiekė $83,13 su rinkos kapitalizacija siekiančia $60 milijardų. Vėliau, Fortune žurnalas įvertino Enron kaip novatoriškiausia didele kompanija pasaulyje.
Komplikuota alternatyvaus investavimo valdymo strategija su dar sudėtingesne finansinių ataskaitų rengimo sistema buvo labai paini kompanijos akcininkams ir analitikams. Enron didžiąją dalį savo pelno uždirbo iš prekybos bei rizikos valdymo. Vėliau buvo išplėtotas verslo modelis ir pradėti statyti bei valdyti gamtinių dujų vamzdynai, elektros energijos platformos bei kiti objektai. Enron kompanijos sudėtingas verslo modelis ir neetiška praktika lėmė apskaitos apribojimų pasinaudojimą siekiant iškreipti pajamas ir keisti balansą. Kaip investuotojas, kompanija įžengė į didelį skaičių išvestinių finansinių priemonių sandorių su didele tikimybe patirti nuostolių. Jei bendrovės įvertinimas nukrenta žemiau Baa3 / BBB- (žinomo kaip investicinio lygio) kitos sandorio šalys gali uždaryti visus sandorius, kas lemtų daugelio įmonių bankrotą. Tai puiki iliustracija situacijos, kai investavimo įvertinimas suteikia apsaugą tik tada, kuomet naudojamas tik santykinis kiekis išvestinių finansinių priemonių.
